14 Liepa 13, Sekmadienis 00:00

Apie Socialiai orentuotą prekybos modelį

Parašė
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

  Manau neapsiriksiu teigdamas, kad visų mažesnių prekybininkų rožinė svajonė - prekiauti tinklinėmis kainomis. Atrodytų, kad pagirtinas noras neatsilikti nuo gyvenimo ir prekiauti kaip ir dera šiais laikais. Žmonės pripumpuoti reklamos ir apakinti gražiai sutvarkytais prekybos centrais už standartą laiko didžiųjų prekybos tinklų siūlomas kainas. Atidžiau panagrinėjus greitai būtų galima nustatyti, kad didelė dalis prekių visuose prekybos tinkluose parduodama beveik už vienodą kainą ir primena sovietinius laikus, kai kainos buvo vienodos visose parduotuvėse.

 Nors skirtumas vis dėlto čia yra didelis, nes tada kainos buvo paskaičiuotos su nedideliu antkainiu nuo gamybos savikainos, o dabar kainos nustatomos atseit laisvos rinkos sąlygomis, o iš tikrųjų pagal didelių prekybininkų susitarimą su gamintojais. Eilinis vartotojas šių plonybių žinoti negali ir todėl labai ramiai reaguoja į šią situaciją. Lieka klausimas kodėl su šiais susitarimais taikstosi konkurencijos tarnyba, kurios formali paskirtis prižiūrėti rinkos ekonomikos veikimo mechanizmo skaidrumą. Bet ir į šį klausimą nesunkiai randamas atsakymas: viskas šiam pasulyje priklauso nuo pinigų maišo. Valdžia deklaruoja gražius tikslus apie rūpestį žmogumi, kuria tam begalę įstatymų, kurių interpretacija priklauso nuo kažko daugiau nei parašyto teksto išaiškinimas. Manau niekada neateis toks laikas, kad rinkoje išnyktų didelių bosų susitarimai apie tai, ką ir už kiek turi parduoti prekybos įmonės priklausomai nuo jų rango.

  Visa pasaulio ekonomika surišta tarpusavyje socialiniais ryšiais. Viskas gaminama, kuriama tik tam, kad būtų pateikta galutiniam vartotojui. Atrodytų, kad tai labai sudėtingas mechanizmas, nes pasaulio gyventojų skaičius perkopė septynių milijardų kartelę. Mūsų sąmonėje nelengva rasti analogą, taip pat sudėtinga kaip viso pasaulio ekonomika, nes mūsų akys ir protas įpratę žiūrėti į tolį. Kiekvienam atskiram žmogui net nekyla minčių, kad nuo jo kas nors priklauso šiam ryšių verpete. Kiekvienas rūpinasi savo reikalais ir mano, kad tai svarbiausias gyvenimo uždavinys. Ekonomika grindžiama visokiom teorijom, tyrinėjamas žmogaus elgesys, įpročiai, troškimai ir bandoma šias žinias pritaikyti kuriant ateities planus. Šiuose tyrimuose žmogus sulyginamas su žiurke ar kitokiais gyvūnais, kurie gyvena gaujomis ir tyrinėjami jų inkstintai. Papildomai atsižvelgia į gyventojų skaičiaus augimo prognozę ir tikisi, kad laisvoji rinkos ekonomika visa kita sutvarkys, t.y. silpnieji bankrutuos arba parsiduos, stiprieji juos priglaus, pakoreguos planus ir viskas suksis be sustojimo.

  Žmonių visuomenė sudaryta iš lastelių vadinama šeimomis. Lastelės apsijungia į organus vadinama firmomis, bendrovėmis ir kitokiais pavadinimais. Iš organų susidaro sistemos, kurias vadinam valstybėmis. Susidaro trys pagrindiniai apjungimo lygiai. Pasaulio schema taip pat susidarytų iš trijų lygių:

  • Pirminės lastelės būtų firmos, bendrovės tik jau pasaulinio lygio.
  • Iš jų apjungimo gaunam organus, t.y. valstybes, sąjungas.
  • Apjungus valstybes gaunam sistemą, t.y. visą žmonijos pasaulį.

Bet kokia sistema gali egzistuoti stabiliai tol, kol tarp atskirų sudedamųjų dalių palaikomas patikimas ir sąžiningas ryšys. Žmonijos atžvilgiu šio ryšio vaidmenį atlieka socialiniai ryšiai. Sistemos stabilumas priklauso ne tik nuo ryšio buvimo bet ir nuo jo kokybės. Dabartinė ekonomika grindžiama vienkrypčiu ryšiu, t.y. aukštesnio lygio sistema diktuoja savo sąlygas ir neturi tikslo žinoti tikro atsakymo. Aukštesnio lygio sistemai užtenka, kad lastelės prabalsuotų už jų pasiūlytą variantą ir tai vadina demokratija. Ką gi mes čia turim? Pasaulio galingieji besiremdami žiurkių tyrinėjimais paruošia galybę variantų už kuriuos lastelės turi prabalsuoti. Balsuojama įvairiai, rankos pakėlimu, pinigais, knopkės paspaudimu tai neturi reikšmės. Svarbiausia, kad visiems susidaro įspūdis, kad jie dalyvauja sprendimų priėmime ir tokį procesą vadinam demokratija.

  Septyni milijardai nemažas skaičius, bet visai nereikšmingas palyginus su žmogaus anatomija. Žmogaus organizmas sudarytas iš 100 trilijono lastelių. Kiekviena lastelė turi savo konkrečius poreikius ir ryšius su likusiomis. Žmogaus organizmo sistema stabili tol, kol yra sąžiningi ir stabilūs ryšiai tarp lastelių. Esminis dalykas čia yra tas, kad aukštesnio lygio organas arba sistema negali diktuoti vienpusių ryšių pasiūlymus kiekvienai lastelei. Lastelė tiksliai žino savo poreikius ir paima iš bendro katilo nei daugiau, nei mažiau nei reikalinga funkcijai palaikyti. Jeigu atsiranda lastelių, kurių poreikis daugintis yra didesnis nei reikalingas sistemos stabilumui palaikyti, prasideda vėžys ir žmogus neužilgo miršta. Būtent tokį vaizdą mes ir matom pasaulio ekonomikoje, nuolatos atsiranda vėžinių susirgimų židiniai. Atskiros lastelės pradeda daugintis kitų sąskaita.

  Per paskutinius 50 metų, didelei žmonijos daliai tapo prieinamos žinios apie viską, kas buvo sukurta ir atrasta per visą sąmoningą istoriją. Pasaulio galingiesiems atsirado pavojus, kad nesugebės valdyti bandos, nes atsiradus žinioms atskiras žmogus gali pasijausti žmogumi ir pareikšti savo tikrus norus ir troškimus. Galingųjų uždavinys nukreipti žmogaus dėmesį kiek įmanoma toliau nuo saves. Mokymo procesas nukreiptas į tai, kad žmogus virstų biorobotu su fiziologiniais poreikiais. Fiziologiniai poreikiai taip pat su išlygomis, pavyzdžiui daugintis turi tik neišprusę, kad nesusidarytų kritinės protingų žmonių masės. Atsiradus dideliam kiekiui protingų ir nepriklausomų žmonių bus vis sudėtingiau valdyti. Gerai išanalizavus žmonių fiziologiją ir atidžiai perskaičius bibliją nustatyta, kad žmogaus prigimčiai būdingas troškimas uždrausto vaisiaus. Norint valdyti žmonijos vystymosi procesą belieka liepti vyriausybėms drausti arba leisti tam tikrus dalykus, o visa kita padarys gamta. Pavyzdžiui informacija apie seksą visokiais pavidalais prieinama kiekvienam mažam ir dideliam. Pasekmės akivaizdžios. Pasaulio vietose kur yra laisvai prieinami -  internetas, televizija ir kitos visuomenės informavimo priemonės, tradicinis seksas tapo mažai aktualus. Orgazmas skatinamas be tiesioginio sąlyčio su partneriu ir neužilgo ta diena, kai santuokos bus registruojamos internetu be gyvo pasimatymo. Jau dabar nustatytos tikslios datos kada baigs savo egzistavimą europos valstybės kiekviena atskirai. Iš kitos pusės narkotikų draudimas gundo likusius žmones ir paverčia juos biologine mase. Aišku atsiranda žmonių, kuriems uždraustas vaisius nėra labai trokštamas. Ištaisyti padėtį paliktas laisvai prieinamas alkoholis ir tabakas. Panašiai dabar auginami augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktai. Auginimas perkeltas į specialiai paruoštas sąlygas, natūralų maistą pakeičia chemikalai ir viskas pučiasi kaip ant mielių, tik valgyti neskanu. Žmonijos biologinė masė auga geometrine progresija. Koks galutis tikslas, konkrečiai neaišku bet, tarpinis tikslas aiškus - žmonija turi būti priklausoma ir lengvai valdoma. 

  Skaitydami šį straipsnį, Jūs jau tikriausiai uždavėte klausimą, kuo čia dėtas SOCIALIAI ORIENTUOTAS PREKYBOS MODELIS? Prekybą būtų galima palyginti su žmogaus organizmo kraujotakos sistema, kurios funkcija yra: kraujo varinėjimas po organizmą; organizmo lastelių aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis; metabolizmo  produktų pašalinimas iš audinių. Dabartinėmis sąlygomis mūsų pirkimą didele dalimi apsprendžia prekybininkų paruoštos akcijos. Tokiu būdu mus priverčia balsuoti už kažkieno tai paruoštus sprendimus. Mechanizmas labai paprastas. Atėjęs į prekybos vietą žmogus reaguoja į keletą dirgiklių, kai nori atrinkti produktą, kuris jams šiuo metu reikalingas:

  1. Ankstesnė asmeniška patirtis.
  2. Pažįstamų autoritetingų jam žmonių nuomonė.
  3. Reklamos įkaltas troškimas įsigyti konkretaus gamintojo gaminį.
  4. Prekės išdėstymas lentynose.
  5. Kaina.
  6. Akcijinė etiketė su prieš tai buvusia nubraukta kaina arba nuolaidos procentu.

Šiaštas punktas dažniausiai turi prioritetą palyginus su kitais dirgikliais, nes šis punktas apjungia iš karto penktą, ketvirtą ir trečią punktus. Santykis pasidaro keturi prieš du pirmus punktus ir sprendimas jau yra. Dabar vyraujantis prekybos modelis lyginant su kraujotakos sistema tik dalinai atlieka savo funkciją. O konkrečiau lieka nevykdoma tokia funkcija kaip metabolizmo  produktų pašalinimas iš audinių. Ką tai reiškia? Jeigu gamintojas yra stiprus ir turi didelį pinigų maišą, gali nesunkiai priversti visą pasaulį naudoti jo siūlomus produktus. Mechanizmas veikia taip, nustatomas periodiškumas reikalingas pumpuoti reklamą, akcijas ir kitus dalykus, reikalingus sėkmingai stumti produktus į pirkėjų krepšelį. Jūs pasakysit kad:

  • Yra daug gamintojų ir veikia konkurencija, todėl klientas visada turi galimybę rinktis.
  • Rinka viską sustatys į savo vietas ir tik klientas lems galutinę sėkmę arba nesėkmę konkretaus gamintojo.

 Čia yra vienas bet. Prieš 30 metų tai dar buvo panašu į tiesą, o šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Vėžys vis daugiau apima ekonomiką ir firmos dauginasi vieni kitų sąskaita. Kad būtų vizualus konkurencijos pristatymas visuomenei, paliekami seni logotipai, prekių pavadinimai ir kiti dalykai. Iš tikrųjų pasaulio kapitalo koncentracija pasiekė tokį lygį, kad tiems patiems šeimininkams priklauso beveik visi tariami konkurentai, turintys pinigų pasaulinio lygio reklamai. Stambių produktų gamintojams sunku nuslėpti tikrą padėtį ir kas šiek tiek domisi žino, kad RENAULT ir VOLVO priklauso tiems patiems šeimininkams. Mažesnių produktų gamintojai mažiau įdomūs ir pirkdami kavą mes matom skirtingus logotipus. Savaime aišku žmogus galvoja, kad tai skirtingi gamintojai ir jie tarpusavyje konkuruoja. Bet realiai reklamuojasi gal tik du trys skirtingi brendai, kiti gi priversti išnykti iš šio pasaulio. Po kiek laiko likusieji susijungs po vieno šeimininko sparnu, jeigu tai dar nėra įvykę prieš kokius 10 metų.

   SOCIALIAI ORIENTUOTO PREKYBOS MODELIO paskirtis yra būtent likusios funkcijos vykdymas, t.y. metabolizmo  produktų pašalinimas iš audinių. Ekonomikoje metabolizmo produktais laikytini visi produktai, kurie gaminami su vienu tikslu pastorinti kažkieno ir taip storą pinigų kapšą, nesiskaitant su priemonių pasirinkimu. Jeigu konkrečiau, tai galima būtų palyginti pavyzdžiui mėsos gaminių, arba žuvies produktų rūkinimo būdus. Vienas gamintojas rūkina gaminius tradiciniu būdu, o kitas naudoja chemikalus. Vizualiai lyg ir panašu. Vis mažiau žmonių atsimena tikrą skonį rūkytų gaminių ir ateitis priklauso chemijai. Dabar įsivaizduokim situaciją kai galutinę pardavimo kainą formuoja ne prekybinkas, gavęs nurodymą (ir pinigus) iš gamintojo, o klientas. Kol kas tai sunku net įsivaizduoti, kad klientas nustatytų pats sau kainą priklausomai nuo savikainos ir savo dalyvavimo laipsnio prekybos įmonės veikloje.  SOCIALIAI ORIENTUOTAS PREKYBOS MODELIS skirtas tam, kad apjungti prekybininkų ir klientų pastangas į visumą ir leisti likti rinkoje tiems gamintojams kurie sugeba suvienyti po gaminio etikete kokybę su siekiu uždirbti. Kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi ir SOCIALIAI ORIENTUOTAS PREKYBOS MODELIS leis šiuos poreikius realizuoti nepriklausomai nuo paruošto akcijinio prekių sąrašo. Dabar dažnas iš mūsų susigundo tariamu pigumu ir nuperka paragauti vieną ar kitą produktą. Nors įsigytas produktas kartais ir neatitinka mūsų lūkesčių, mes užmirštam ir po kiek laiko pakartojam ta pačią klaidą.

  Šiai dienai visų gamintojų dėmesys nukreiptas į vieną tikslą uždirbti maksimaliai daug pinigų. Tam tikslui pasiekti kokybė vertinama ne pirmoje ir netgi ne antroje vietoje, nes pirma vieta paliekama išvaizdai, o antra savikainai. Kokybė sprendžiama pirmu dviejų kontekste. Jeigu kokybiškai pagaminta prekė vizualiai atrodo mažiau patraukli, pavyzdžiui mėsa turi būti raudona, kitaip negražu. Mėsa bus raudona su chemikalų pagalba, kur čia kokybė? Apie savikainą net kalbėti neverta visi padarys bet ką, kad sumažėtų gamybos kaštai. Geriau pakeisim kokybės standartus ir prekė atitiks reikalavimams. Į sociumumo poreikius atsižvelgti nėra jokio reikalo, nes nėra iš ten sąžiningo ir kokybiško grįžtamo ryšio. Valdydami didelius pinigus nesunkiai valdomi ir sociumo poreikiai. Mes privalom norėti tai kas mums siūloma. Gyvenimas būtų šiek tiek gražesnis jei mums pradėtų siūlyti ką mes norim. SOCIALIAI ORIENTUOTAS PREKYBOS MODELIS leis suformuluoti mūsų norus ir gamintojai neišvengiamai sureaguos. Taip jau pasaulis surėdytas, kad visi norai yra pildomi, tik reikalinga aiškiai juos suvokti pačiam ir teisingai suformuluoti. Užduokit sau klausimą kokiu būdu išrūkytą mėsos gaminį arba žuvį pasirinktumėte jei būtų suteikta galimybė pačiam nustatyti sau priimtiną kainą?

Skaityti 1187 kartai Atnaujinta 14 Liepa 18, Penktadienis 03:47
Daugiau šioje kategorijoje: « Apie nusikalstamumą