14 Birželio 15, Sekmadienis 03:00

Apie centrinę duomenų bazę

Parašė
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

  Asmeniška patirtis nuolat primena apie centrinės duomenų bazės egzistavimą. Kas tai yra? Mano supratimu tai žemės, o gal būt ir visatos informacinis laukas. Jame saugoma informacija apie tai kas buvo ir apie tai kas bus. Kartais atskiri žmonės sugeba prie jo prisijungti ir iš čia atsiranda visokie išradimai ir naujovės. Daugelis pasaulinio garso išradėjų apie tai užsimena. Kažkokių didelių laimėjimų neteko patirti, bet gyvenime mane nuolatos lydi jausmas, kad aš kažką išmokstu be mokslų.

 

  Vienas iš pirmų įvykių, kurį aš suvokiu kaip žinias iš centrinės duomenų bazės tai mano lietuvių kalbos išsilavinimas. Mokykloje buvau išdykęs ir didelis neklaužada. Beveik visus metus devintoj klasėj nelankiau lietuvių kalbos pamokų. O atsitiko tai dėl lietuvių kalbos mokytojos jaunumo. Ji baigus universitetą gavo paskyrimą į mūsų mokyklą ir buvo ne daug vyresnė už mus. Aš demonstratyviai organizavau per jos pamoką lošimą iš kortų ir jinai pasikarsčiavus paprašė mane nelankyti jos pamokų ir netrukdyti kitiems. Klasės Auklėtoja (Raisa Iljinicna) pastebėjo tik besibaigiant mokslo metams, kad aš būdamas kitose pamokose į lietuvių kalbos pamokas neinu. Raisa Iljinicna iškvietė tėvus, besiaiškinant aplinkybes aš pasakiau, kad nematau reikalo mokytis nereikalingos man kalbos, o kai reikės tai ir išmoksiu. Buvau paliktas vasarą pataisų. Baigęs mokyklą atsisakiau eiti į lietuvių kalbos egzaminą, nes visiškai nieko nemokėjau. Kadangi buvau pažangus mokinys iš visų kitų dalykų, direktoriaus pavaduotoja (jeigu gerai atsimenu Marija Mihailovna) atvažiavo į namus už 5-ių kilometrų nuo mokyklos ir per jėgą nutempė į egzaminą, nes būčiau negavęs vidurinės mokyklos baigimo atestato. Baigęs institutą kalbėti lietuviškai nemokėjau. Paskaitos lyg ir buvo, bet tais laikais galima buvo apsieiti ir aš visai nemokėjau kalbos, kaip nemoku ir vokiečių kalbos, nors egzaminus išlaikiau. Gavau paskyrimą į Kybartus ir nutariau, kad laikas pradėti kalbėti lietuviškai, nes darbe buvo vien lietuviai ir visa dokumentacija taip pat lietuvių kalba. Taip ir padariau.

  Paskutinis atvejis tai būtų šio tinklapio projektas. Čia buvo šiek tiek kitaip. Nutariau, kad reikėtų mums prisistatyti interneto visuomenėj prieš metus laiko. Pradėjau studijuoti, kažkiek susipažinau ir padariau apie puse metu pertrauką. Per tą laiką susitvarkė ryšiai su centrine duomenų baze ir šiai dienai aš jau pilnai suvokiu kas kaip turi būti daroma, kokios informacijos ir kur reikėtų paieškoti. Sukurti tinklalapį aišku nėra labai sudėtingas uždavinys, tai išmoksta bet kuris moksleivis.

  Programuoti su FoxPro yra gerokai sudėtingiau. Gyvenimas privertė spręsti šį uždavinį kai mūsų ilgametis programuotojas Ričardas Grigas įsidarbino centrinėje kredito unijoje ir nebegalėjo skirti laiko mūsų projektui. Jis programavo su Kliperiu DOS aplinkoje ir FoxPro 6-a versija Windows aplinkoje, aš nupirkau FoxPro 9-a versiją ir pradėjau pats programuoti. Su Kliperiu taip pat teko išmokti nes turim daug atskirų programų,  kurias nuolatos reikia atnaujinti arba papildyti naujais dalykais. Iki šiol nesu skaitęs jokios knygos apie programavimą ir nemoku anglų kalbos, bet kažkokiu būdu sugebėjau pervesti esamus programų tekstus į naują platformą ir toliau vystau produktą. Tarp kitų dalykų teko padaryti mazgą atsakingą už darbą su banku tiesiai iš kasos. Reikiamu laiku atsirado žmonės, kurie supažindino su FirstData Lietuva darbuotoju Narūnu atsakingu už plėtrą, kuris suteikė aparatūrą ryšiui su banko testine duomenų baze. Visai neturėjau supratimo nuo ko pradėti ir Narūnas atsiuntė gabaliuką programos teksto, kad sudaryčiau vaizdą apie ką čia yra kalba. Kaip ne būtų keista viskas veikia, mano programa išlaikė egzaminą ir mūsų kasos susitvarko su šiuo darbu.

  Dar įdomiau buvo su vairavimu. Mokyklą baigiau neturėdamas šešiolikos metų, todėl negalėjau išlaikyti teisių, nors mūsų mokykloje ruošė C kategorijos vairuotojus. Kai įsidarbinau Šapalų tarybiniame ūkyje direktoriaus pavaduotoju statybai, man priklausė tarnybinis automobilis, kurį gavau iš pirmos dienos ir puse metų važinėjau be teisių, nes reikėjo surasti mokykloje dokumentus apie kursų baigimą, kurie buvo priduoti į arhyvą. Žodžiu, tai gerokai užtruko, bet aš išlaikiau B ir C kategorijas. Kai mūsų geras vairuotojas Saulius Iljinas nutarė pradėti dirbti tarptautiniais maršrutais, turėjau per mėnesį laiko surasti vairuotoją, kuriam galėčiau patikėti nei metų neturintį sunkvežimį su priekaba, bendra masė 36 tonos. Kiek beieškojau tinkamo žmogaus neradau ir mano buvęs bendradarbis Romas Kazlauskas pasijuokė iš manęs, kad teks pačiam sėsti už vairo. Pagaliau atėjo diena, kai Saulius pasakė, kad turi išeiti į kitą darbą. Paskutinė diena, tai buvo antradienis kai mes važiuojam į Kauną. Jisai ryte atvažiavo pas mane ir aš sėdau pirmą kartą gyvenime už sunkvežimio vairo ir dar su priekaba. Nuvažiavom į Kauną ir man teko važiuoti Kauno gatvėmis, pristumti priekabą prie rampos ir visa tai be jokios patirties. Nežinau kaip, bet aš susitvarkiau, tik PENKTĄ bėgį išmokau normaliai įjungti per kokius du mėnesius. Renault turi dvigubą greičių dėžę ir aš vis niekaip negalėjau suvokti, kad norint įjungti reikia tiesiog pastumti į priekį, kai tuo tarpu aš visada bandžiau į priekį ir į dešinę. Tik kai Algis Jokimaitis man daug kartų paaiškino aš pagaliau išmokau. Važinėjau be CE kategorijos apie puse metų, nes reikėjo baigti kursus.

Skaityti 1196 kartai Atnaujinta 14 Birželio 15, Sekmadienis 22:37
Daugiau šioje kategorijoje: « Apie dievą Apie Žmogų »